wear the book, read the bra
Barbara Nichols c. 1957
Source: vintagegal
Nuotraukos — nauja rubrika bloge
Balandžio pradžioje Instagram pristatė programėlę Android operacinei sistemai. Labai laukiau šio įvykio, nes telefonu fotografuoju daug, o patogios programos nebuvo. Esu išbandęs kelias, bet nei viena neprilipo.
O Instagram prilipo smarkiai. Net savo archyvus išsitraukiau ir po truputį apdoroju ir dalinuosi iš naujo.
Vienintelis minusas, kad gražiai jas matyti gali išmaniųjų turėtojai ir besilankantys puslapyje Statigram. O tai šiek teik nepatogu norint parodyti savo nuotraukas visiems.
Dėl šios priežasties prie savo blogo sukūriau nuotraukos skirtą rubriką photos.miestokaukas.lt. Iš esmės tai yra atskiras blogas. Sekantys naujienas iš pagrindinio blogo nuotraukų nematys, tad reikia atskirai prenumeruoti RSS srautą ar sekti Tumblr’e. Kol kas per dieną patalpinu po 5-6 naujas nuotraukas. Vėliau srautas turėtų sumažėti.
Nuotraukomis neplanuoju dalintis nei Facebook, nei Twitter, nei Google+. Gal viena kita, ypatingai gera ir paklius į socialinius tinklus, bet jie skirti ne tam. Nenoriu užversti ne visiems įdomiais vaizdais.
Tėvystę dabar apibūdinčiau šitaip: tai susitaikymo su savimi menas.
Kažkodėl ir kitos mūsų pažįstamos moterys visuomet laukdavo berniuko — netgi tada, kai norėdavo mergaitės.
Gal ta vyriškosios lyties vaisiaus nuojauta tiesiog neatskiriama nuo pačios nėštumo prigimties? Vyras įeina į moterį ir lieka joje sėklos pavidalu, tad jai ir natūralu jausti savyje vyrą, jo sumažintą pavidalą — sūnų. Išnešioti savo vyro dalelę, jo kūną ir kraują, vadinasi, išnešioti berniuką, kaip sako patarlė: „ką pasėsi, tą ir pjausi”. Mergaitės gimimas šiek tiek trikdo — tarsi tai būtų nelytinio dauginimosi apraiška, įvykusi be priešingos lyties jėgų dalyvavimo. Tarsi ji būtų atsiradusi ne susijungus dviem priešingoms lytinėms ląstelėms, bet paprasčiausiai vien kažkuriai moters kūno ląstelei ir jai pačiai vienai pasidauginus. Tarsi jokio vyro nė nebūtų buvę, ir moteris pati viena, išsaugodama nepaliestą mergystę, pagimdytų į save panašią. Todėl įprasta, kad tėvas nori sūnaus ir didžiuojasi juo kaip savo vyriškos jėgos bei valdžios moteriai patvirtinimu: nugalėjo moterį meilės kovoje ir įtvirtino save jos įsčiose — savo sėkla ir pavidalu… O dukrelės truputį lyg ir gėdijasi, tarsi savo silpnumo apraiškos — žmona galėjo apsieiti ir be jo: taip paprasta — ėmė ir pati pasidaugino. Tokia beatodairiška mitologija …
Kai kurie žmonės tvirtina, kad skaityti pigius romanus yra gerai, nes juose galima rasti ir ką nors vertinga. Taip pat ir šiukšlių konteineryje galite rasti duonos kriaukšlę, jeigu ieškosite pakankamai ilgai, tačiau yra geresnis būdas.
J. Rohn
Source: asaya
